Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.

Santrauka

Straipsnio tikslas – įvertinus LDK ir kaimyninių kraštų istoriografiją bei atidžiau išanalizavus šaltinių terminiją, pasiūlyti teorinį LDK Seimo genezės modelį. Vytauto laikais įsteigta institucinė valdovo dvaro taryba ir ankstyvieji kilmingųjų suvažiavimai traktuotini kaip svarbūs politiniai rėmai, kuriuose skleidėsi diduomenės politinė valdžia, tačiau jų negalima vertinti kaip „pirminio“ parlamentarizmo tarpsnio. Ilgo Kazimiero viešpatavimo laikais brendusios permainos valdymo sistemoje, kurias sukėlė nuolatinio valdovo rezidavimo Lietuvoje stygius ir tolesnė institucionalizacijos šalyje pažanga, pasireiškė Aleksandro, o ypač – Žygimanto Senojo valdymo metu. LDK Seimas kaip parlamentinė bajorų reprezentacijos institucija susiformavo 1492–1566 m. Instituciniu, organizaciniu ir politinės savimonės požiūriu tai buvo nauja struktūra, kurioje jau pastebimi nuoseklūs atstovavimo, kvietimo ir nutarimų skelbimo principai.