Nepriklausomos reguliavimo agentūros bei politiniai ir administraciniai santykiai šiuolaikinėse Europos demokratinėse valstybėse: keletas hipotetinių įžvalgų

Authors

  • Cyril Benoît Europos studijų ir lyginamosios politikos centras, Paryžius

DOI:

https://doi.org/10.51740/ps.vi31.775

Reikšminiai žodžiai:

parlamentinė demokratija, nepriklausomos reguliavimo agentūros, įgaliotasis ir įgaliotinis, depolitizacija, interesų grupės, reguliavimas

Santrauka

Straipsnyje glaustai apžvelgiami dabartiniai politiniai ir administraciniai santykiai Europos parlamentinės demokratijos sąlygomis. Daugiausia dėmesio skiriama įtakai, kurią šiems santykiams padarė nepriklausomos reguliavimo agentūros (NRA), ir empiriniams duomenims, patvirtinantiems trijų skirtingų scenarijų galimybę: (1) politikai atsižada galios kontroliuoti NRA interesų grupių naudai; (2) NRA išlieka autonomiškos arba de facto nepriklausomos tiek nuo politikų, tiek nuo interesų grupių; (3) politikai susigrąžina NRA ir jų sprendimų kontrolę. Straipsnio autoriaus nuomone, net susiklosčius palankioms politinėms sąlygoms antrajam scenarijui įvykti, esant reguliacinei tvarkai nereikėtų nuvertinti politizavimo galimybės.

Atsisiuntimai

Publikuota

2021-12-31

Kaip cituoti

Benoît, C. (2021). Nepriklausomos reguliavimo agentūros bei politiniai ir administraciniai santykiai šiuolaikinėse Europos demokratinėse valstybėse: keletas hipotetinių įžvalgų. Parlamento Studijos, (31), 53–64. https://doi.org/10.51740/ps.vi31.775

Numeris

Skyrius

Straipsniai