Teisininko profesija ir etika: riba tarp teisės ir moralės

Santrauka

Teisininko profesijos atstovų statusas visuomenėje – itin reikšmingas, reikalaujantis ne tik aukšto intelekto, puikaus teisinio išprusimo, veikimo visuomeninių interesų labui, bet ir etikos principus atitinkančio elgesio. Ne vien profesinis statusas savaime, bet ir nuostatos, įtvirtintos teisės aktuose, teisininkus įpareigoja laikytis etikos reikalavimų. Vis dėlto analizuojant profesinę teisininkų etiką neapsieinama be ribos tarp teisės ir moralės klausimo, neretai jis lieka atviras.

Straipsnyje etikos požiūriu keliama teisėto profesionalaus teisininko elgesio pakankamumo abejonė, siekiama pateikti teisininko profesijos ir etikos santykio analizę. Tam, kad būtų paaiškinta teisinės etikos išskyrimo reikšmė, iš pradžių nagrinėjama etika bendrąja prasme, vėliau pateikiama profesinės etikos samprata. Taip norima atskleisti bendrąja prasme suprantamos etikos virsmą į teisinę. Kaip vieni svarbiausių veiksnių, darančių įtaką teisininkų profesinei etikai, nurodomos teisinės ir moralinės nuostatos, taip pat asmeninis ir visuomeninis interesai. Šių, dažnai vienas kitam prieštaraujančių, dėmenų susidūrimas vertinamas kaip galimybė atskleisti neetiško teisininkų elgesio motyvus ir pasekmes.