Baltijos šalių saugumo politikos pokyčiai Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste

Santrauka

Rusijos kaip grėsmės Baltijos šalims žinojimas niekur nedingo nuo pat 1990 m., kai Baltijos šalys atgavo savo nepriklausomybę. Nepaisant to, žinojimas nuo suvokimo skiriasi. Diplomatiniai santykiai su Rusija per tuos metus iki 2014 m. keitėsi priklausomai nuo Baltijos šalyse buvusių valdžių veikiamos vidaus ir užsienio politikos. Kardinalių pokyčių nebuvo. Netgi 2008 m. Rusijai įsiveržus į Gruziją, Rusijos kaip grėsmės žinojimas dar nebuvo peraugęs į suvokimo prizmę. Tai galima matyti tiek Lietuvos, tiek Latvijos ar Estijos saugumo politikos koncepcijose. Situacija pasikeitė tik prasidėjus Krymo aneksijai ir karui Donbase, Ukrainoje. Tuo metu žinojimas peraugo į suvokimo lygmenį tiek diplomatinėje retorikoje, tiek atskirose Baltijos šalių saugumo strategijose. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaip atskirų šalių saugumo politikos koreliaciją su Rusijos agresijos prieš Ukrainą procesais.