Rusijos revoliucija ir „Vilniaus žinių“ fenomenas 1905 metais

Santrauka

Lietuvių tautinio judėjimo raidoje svarbiu įvykiu tapo 1905 m. gruodžio 4–5 d. Vilniuje vykęs Lietuvių suvažiavimas, kuris istoriografijoje įvardijamas kaip Didysis Vilniaus seimas. Suvažiavimo dalyviai priėmė nemažai politinio-tautinio pobūdžio nutarimų, kuriuose buvo išdėstyti visi esminiai tautiniai ir teisiniai-valstybiniai lietuvių siekiai, apibendrinta forma išsakyti Lietuvos politinės autonomijos reikalavimu. Kaip tik šiame suvažiavime patvirtinta lietuvių teisinė modernaus valstybingumo formuluotė apibrėžė Lietuvos kaip valstybės su sostine Vilniumi bei savanoriškai besiorientuojančių į šią valstybę pakraščių teritoriją. Ši formuluotė tapo išeities tašku visiems vėliau deklaruotiems lietuvių modernaus valstybingumo siekiams.

Atliktas tyrimas rodo, kad 1905 m. spalį – 1906 m. kovą lietuvių inteligentų, susibūrusių apie „Vilniaus žinių“ dienraštį (1904–1907), grupė, pasinaudojusi 1905 m. Rusijos revoliucijos suformuota palankia politine situacija, suorganizavo Lietuvių suvažiavimą Vilniuje. Tuo periodu ši grupė tapo politine jėga, bandančia telkti lietuvių tautą. Galima tvirtinti, kad „Vilniaus žinių“ inteligentų grupė siekė vadovauti lietuvių tautiniam judėjimui. Tęsdama nelegalios periodinės spaudos, pirmiausia „Varpo“ (1889–1905), iš dalies „Ūkininko“ (1890–1905) bei „Tėvynės sargo“ (1896–1904) tradiciją ji bandė paversti „Vilniaus žinias“ to judėjimo idėjiniu-organizaciniu centru. Nuo pat 1905 m. pradžios „Vilniaus žinios“ sudarė palankias sąlygas Lietuvių suvažiavimui sušaukti, organizuoti ir tautos valią išreiškiantiems nutarimams priimti. Tokiu teiginiu straipsnyje atsakoma į klausimą, kokį vaidmenį šiame, ypač svarbiame, lietuvių tautinio judėjimo įvykyje atliko pirmas lietuvių dienraštis „Vilniaus žinios“. Ar tautiniame sąjūdyje jis tapo perėmėju tų funkcijų, kurias iki jo vykdė nelegali lietuviškoji periodinė spauda? Ir kaip visa tai yra susiję su Rusijos 1905 m. revoliucija?