Lietuvos istorijos naratyvų klausimu

Santrauka

Straipsnyje aptariama dabartinių Lietuvos istorijos naratyvų situacija. Sąlyginai išskiriami dviejų paradigmų naratyvai, kurių skirtumą lemia tautos samprata. Pagal vieną paradigmą tauta aiškinama kaip etnografinė-etnopolitinė bendrija, kuria remiantis bandoma susieti Lietuvos istorijos raidą nuo seniausių laikų iki dabarties. Pagal kitą naratyvą tautai suteikiamas politinis-civilizacinis turinys, kuriame etninis pradas istorijos raidoje neturėjęs esminės reikšmės. Straipsnyje kritikuojamos abiejų naratyvų silpnos vietos ir siūloma siekti tautinės identifikacijos aiškumo kriterijų.