Archyviniai lobynai apie kraštą, dėl kurio Lietuvoje turėta didelių iliuzijų

Santrauka

Recenzuojamas dokumentų rinkinys Klaipėdos problema Lietuvos užsienio politikoje 1919–1940 m., kurį sudarė ir parengė Algimantas Kasparavičius, pateikia Lietuvos valstybės požiūrį, laikyseną, politiką Klaipėdos krašto klausimu plačiame geopolitiniame kontekste, praplečiant ligi šiol dominavusias chronologines (1923–1939 m.) tematikos ribas. Pradinė chronologinė atskaita – 1919 m., nes iki 1922 m. Lietuva paruošė diplomatinę-politinę Klaipėdos krašto prijungimo dirvą, o chronologinė užbaiga 1940  m. birželio 15  d. pagrįsta Lietuvos nuolatiniu Klaipėdos klausimo domėjimusi jau ir po krašto netekimo 1939 m. kovo 22 d. Didžioji dalis dokumentų atskleidžia Lietuvos ir Vokietijos santykius, bendravimą su Klaipėdos konvencijos valstybėmis-signatarėmis, Lenkija bei kitomis valstybėmis (Latvija ir Estija, Sovietų Rusija (nuo 1922  m. pabaigos  – Sovietų Sąjunga), Čekoslovakija, Suomija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Turkija, Brazilija, Šventuoju Sostu etc.). Rinkinyje publikuojami 797 dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Užsienio reikalų ministerijos fondo nr. 383 bei Lietuvos pasiuntinybės Londone fondo nr. 648. Šaltiniai parengti laikantis svarbiausių mokslinių archeografinių principų.