Lietuvos bibliotekininko profesijos transformacijos: profesionalumas ir kompetencijų ugdymas

Santrauka

Straipsnio tikslas yra remiantis šiuolaikinio bibliotekininko profesionalumo samprata ir kokybiniu empiriniu tyrimu išanalizuoti Lietuvos viešųjų bibliotekų direkcijų atstovų suvokimą apie bibliotekininko profesijos transformacijas, bibliotekininko profesionalumą nurodančių kompetencijų kaitą, svarbiausias profesionalumo kliūtis ir iššūkius. Atliktas kokybinis (empirinis) tyrimas patvirtina teorines mokslininkų įžvalgas apie bibliotekininkų profesijos transformacijas ir su tuo susijusius iššūkius. Intensyviausi pokyčiai vyksta dėl sparčiai kintančių technologijų, tačiau Lietuvos bibliotekininkai susiduria ir su politinių pertvarkų, ekonominio vystymosi netolygumų, konkurencijos apraiškomis. Nors viešosios bibliotekos vis labiau imasi lyderystės bendruomenėse vaidmens, siekia geriau pažinti ir atitikti bendruomenės lūkesčius, pripažįsta turinčios nuolat tobulinti kompetencijas ir siekti profesionalumo. Jo kaitos kliūtys reiškiasi ne tik per asmens ribotumus (konservatyvumą, nepakankamą motyvaciją tobulėti ir kt.), bet ir per objektyviai patiriamą bendros bibliotekų politikos stoką, negebėjimą demonstruoti bendruomenei teikiamos naudos. Teminės analizės metodu gauta Lietuvos bibliotekininko profesionalumą žyminčių kompetencijų schema rodo, kad tyrimo dalyviai didžiąja dalimi profesionalumą suvokia per bendrąsias tradicines ir inovatyvias, kūrybiškumą bei orientaciją į lankytoją apibrėžiančias kompetencijas. Būtina sukurti profesijos išskirtinumą sudarančių žinių ir įgūdžių branduolį, kurį turėtų įgyti visi bibliotekose naujai įdarbinami asmenys, o dirbantys bibliotekininkai galėtų daryti karjerą savo srityje pagal visiems žinomą bendrą sąsają tarp įgyjamų kompetencijų ir pasiektų einant tam tikras pareigas rezultatų.