Lietuvos kariuomenė Steigiamojo Seimo rinkimų išvakarėse ir Rinkimų įstatymo pakeitimas
DOI:
https://doi.org/10.51740/ps.vi29.157Reikšminiai žodžiai:
Lietuvos kariuomenė, Nepriklausomybės kovos, Steigiamasis Seimas, sukilimas, teisė balsuoti, rinkimų įstatymasSantrauka
Straipsnyje supažindinsime su Lietuvos kariuomene kūrimosi ir kovų su bolševikais ir bermontininkais metu. Daugiausia dėmesio skirsime 1920 m. vasario 22–24 d. Priešvalstybiniam sukilimui, nes jis buvo ypač svarbus dėl balsavimo teisės suteikimo kariams ir besikuriančios kariuomenės įvaizdžiui bei karių motyvacijai. Sukilimo rengėjais buvo įvardijami lenkai, bolševikai ir vokiečiai. Jiems visiems buvo naudinga nestabili padėtis Lietuvoje, kad nebūtų išrinktas Steigiamasis Seimas ir kitos valstybės nepripažintų Lietuvos kaip demokratiškais pagrindais sukurtos valstybės. Analizuojant karinę ir oficialiąją spaudą, atskleidžiamas kariuomenės požiūris į rinkimus ir karių dalyvavimą juose, ypač po maišto. Supažindinama su 15 karių, išrinktų į Steigiamąjį Seimą, trumpomis biografijomis, darbais šiame Seime, įvardijama, kiek buvo karininkų, kareivių, savanorių, Vyties Kryžiaus ordino kavalierių.