Kontrasto figūrų galia Rolando Pavilionio kalbose

skiriama 70-osioms parlamentaro gimimo metinėms

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos Rolando Pavilionio kalbos (pasakytos ir parašytos 2000–2006 m. laikotarpiu) peržengus, jo žodžiais, per amžinybės paženklinto Vilniaus universiteto slenkstį į visai kitą – žemišką politinio gyvenimo – erdvę, kurios nesutaikomas kritikas jis buvo iki tolei. Dėmesys sutelktas į vieną svarbų retorinį aspektą – kontrastą, kuris yra nuolatinė intelektualaus oratoriaus gyvenimo būsena, mąstymo pagrindas ir kalbėjimo būdas. Pirmą kartą aptariamas išskirtinis R. Pavilionio gebėjimas pasinaudoti visa apimančiomis retorinėmis kontrasto figūromis – antiteze, oksimoronu, paradoksu, antimetabole, antifraze, padėjusiomis jam pasiekti užsibrėžtų tikslų. Parodomas didelis šių figūrų psichologinis poveikis klausytojams. R. Pavilionio, lyderio iš prigimties, mintys, išsakytos nesuderinamais ir kartu paradoksaliai suderinamais žodžiais ir pasakymais, įsirėžia į klausytojų atmintį, verčia mąstyti, paryškina emocinį aptariamų dalykų santykį, patraukia paskui save tiesos ir naujumo link, įtikina ir įteigia, nes turi retorinio argumentavimo galią.