Lietuvos Seimo narių informacijos poreikiai ir šaltiniai

Santrauka

Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, parlamentas yra viena iš pagrindinių politinių institucijų, o parlamentarai, būdami Tautos atstovai, – vieni iš pagrindinių sprendimų priėmėjų ir politinio proceso dalyvių. Nuo informacijos ir informacinio aprūpinimo kokybės didžia dalimi priklauso politikų darbo kokybė, gebėjimas greitai ir laiku spręsti problemas, priimti kompetentingus sprendimus. Todėl aktualu klausti, kokios informacijos parlamentarams politiniuose procesuose reikia. Ar politikai gauna jiems reikalingą informaciją. Kadangi politiniuose procesuose dalyvauja daug veikėjų – politikai, partijų lyderiai, parlamentiniai komitetai, rinkėjai, interesų grupės, biurokratinis aparatas, nepriklausomi ekspertai ir kiti, kurie tampa ir parlamentarų informatoriais, svarbu suvokti, kokiais informacijos šaltiniais politikai politinėje veikloje dažniausiai naudojasi ir kaip vertina skirtingų šaltinių teikiamą informaciją.

Straipsnyje analizuojami empirinio tyrimo, kurio metu tirti Lietuvos Respublikos Seimo narių informaciniai poreikiai ir naudojami informacijos šaltiniai, duomenys. Siekiama ištirti, kokios informacijos politiniame procese parlamentarams dažniausiai reikia, kokiais informacijos šaltiniais politikai dažniausiai naudojasi ir kuriuos palankiausiai vertina. Taip pat aiškinamasi, ar politikai susiduria su problemomis gauti reikalingą informaciją vykdydami vienas iš pagrindinių jiems pavestų funkcijų – įstatymų leidybą ir parlamentinę kontrolę. Išsamiau siekiama išanalizuoti, kaip politikai vertina tokius informacijos šaltinius kaip Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kuriai pavestos parlamentinės bibliotekos funkcijos, ir Seimo kanceliarijos padalinius, kurių paskirtis yra aprūpinti politikus informaciniais ir ekspertiniais ištekliais. Siekiama išsiaiškinti, ar jų teikiamos paslaugos tenkina politikų informacinius poreikius.