Nacionalinės teisės tradicijos ir paveldo vaidmuo reguliuojant piliečio ir valstybės santykius 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijoje
DOI:
https://doi.org/10.51740/ps.vi13.271Reikšminiai žodžiai:
Konstitucija, konstitucionalizmas, valdžios ribojimas, valdžių padalijimas, piliečio teisės, teisės istorija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų RespublikaSantrauka
Straipsnyje įvertinama XIV–XVIII a. Lietuvos konstitucionalizmo tradicijos įtaka 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijai ir aptariamas konstitucinio paveldo panaudojimas konstruojant Konstitucijos nuostatas, reglamentavusias piliečio ir valstybės santykius. Daroma išvada, kad Konstitucijoje reglamentuojant valdžios sandarą atsižvelgta į konstitucionalizmo plėtros pasaulyje patirtį. Nustatant konstitucijos formą ir piliečio bei valstybės santykius buvo pasirinkta nacionalinio teisinio paveldo ir teisės tradicijos dalis, prieštaravusi bendroms konstitucionalizmo raidos pasaulyje tendencijoms.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo žurnalų ir leidinių metaduomenys yra platinami pagal