Vilniaus seimelio pasiuntiniai Abiejų Tautų Respublikos Seime 1717–1793 m.: statusas ir parlamentinio aktyvumo formos

Authors

  • Dr. Robertas Jurgaitis

DOI:

https://doi.org/10.51740/ps.vi10.302

Reikšminiai žodžiai:

Abiejų Tautų Respublikos Seimas, Vilniaus seimelis, pasiuntiniai, instrukcijos, liberum veto teisė, XVIII amžius

Santrauka

Straipsnyje analizuojama Vilniaus seimelio pasiuntinių parlamentinė veikla Abiejų Tautų Respublikos (toliau – Respublikos) Seime 1717–1793 metais. Remiantis Respublikos Seimo dienoraščiais, oficialia dokumentacija, didžiausias dėmesys tyrime skiriamas Vilniaus seimelio pasiuntinių ordinarinėms (pasisakymams, konstitucijų projektų inicijavimui) ir ekstraordinarinėms (liberum veto teisės panaudojimui ir Seimo sesijų išardymo iniciatyvoms) parlamentinio aktyvumo formoms. Parlamentinei veiklai nemažai įtakos turėjo Vilniaus seimelio pasiuntinių statusas ir įtakingiausios pozicijos tarp LDK pasiuntinių. Straipsnyje siekiama atskleisti istoriografijoje iki šiol mažai tirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) seimelių pasiuntinių parlamentinės veiklos efektyvumo problemą.

Atsisiuntimai

Publikuota

2011-01-01

Kaip cituoti

Jurgaitis, R. (2011). Vilniaus seimelio pasiuntiniai Abiejų Tautų Respublikos Seime 1717–1793 m.: statusas ir parlamentinio aktyvumo formos. Parlamento Studijos, (10), 29–49. https://doi.org/10.51740/ps.vi10.302

Numeris

Skyrius

Straipsniai

Kategorijos

Skaitomiausi šio autoriaus (-ų) straipsniai