Savanorių kūrėjų vienijimosi idėjos įgyvendinimas 1926 metų rudenį

Santrauka

Lietuvos kariuomenės savanorių sąjunga – buvusių karių organizacija, įkurta 1927 m. sausio 8–9 dienomis. Jos kūrimo procesas prasidėjo 1926 m. rudenį. Lietuvos istorijoje šiuo laikotarpiu buvo labai gausu politinių įvykių. Į jų verpetą buvo įtraukta ir trijose vietose – Kaune, Šakiuose ir Joniškėlyje – vienu metu pradėjusi burtis Savanorių sąjunga, kurios organizacinius darbus lydėjo akylas visų partijų žvilgsnis. Daugiausia dėmesio skyrė Krikščionių demokratų ir Valstiečių liaudininkų partijos ir jų spauda – „Rytas“ ir oficiozas „Lietuvos žinios“. Neatsiliko ir tautininkai, kuriems naujoji visuomeninė jėga taip pat buvo politiškai svarbi. Kiekvienai šių politinių jėgų labai rūpėjo savanorių kuriama organizacija ir buvo siekiama jos priekyje skirti savo žmones. Tokių norų neturėjo tik socialdemokratai ir komunistai. Jie savo spaudoje rašė apie savanorių reakcingumą ir liepė darbininkams savanoriams jais nepasitikėti. 1926 m. lapkričio 7 d. įvyko Organizacinių komitetų atstovų suvažiavimas, į kurį atvyko 41 atstovas iš 15 vietovių. Atstovai išrinko Savanorių sąjungos Organizacinę centro valdybą, o jos pirmininku paskyrė valstiečių liaudininkų atstovą III Seime atsargos plk. ltn. Antaną Zubrį. Tačiau tai neišgelbėjo Vyriausybės nuo savanorių kritikos. Naujoji organizacija parašė ne vieną protestą dėl komunistų vedamos propagandos ir steigiamų lenkiškų mokyklų. Vyriausybė nereagavo į Savanorių sąjungos protestus, kaip ir į lapkričio 21 d. studentų surengtą demonstraciją. Toks požiūris į visuomenės balsą privedė prie karinio perversmo, kurį surengė krikščionys demokratai ir tautininkai, o įvykdė dešiniųjų pažiūrų karininkija. Kuriamoji Savanorių sąjunga buvo naudojama propagandos tikslams, o pilietinio karo atveju, manytina, galėjo tapti ir karine jėga.