Atstovavimo Lietuvai Skandinavijos šalyse problemų svarstymai Lietuvos Respublikos Seime 1920–1927 metais
DOI:
https://doi.org/10.51740/ps.vi3.386Reikšminiai žodžiai:
atstovavimas Lietuvai Skandinavijoje, Lietuvos Seimai (Steigiamasis, I, II, III), Seimo komisijos, įstatymai, Lietuvos atstovybės, Lietuvos konsulatai, Užsienio reikalų ministerijaSantrauka
Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo Užsienio reikalų ministerijos fondo (f. 383.), Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimų stenogramų medžiaga, taip pat įstatymų dokumentais, publikuotais periodiniame leidinyje „Vyriausybės žinios“, bei straipsniais dienraščiuose „Lietuva“ ir „Laisvė“, nušviečiamas atstovavimo Lietuvai Skandinavijoje problemų svarstymų ir sprendimų priėmimo Seime mechanizmas, apžvelgiami svarbiausių dėl atstovavimo kilusių administracinio ir ekonominio pobūdžio problemų svarstymai Seime, priimti sprendimai ir jų pasekmės valstybių santykiams. Prieinama išvados, kad egzistavo tam tikras atstovavimo Lietuvai Skandinavijoje problemų svarstymų ir sprendimų Steigiamajame Seime, I, II, III Seimuose mechanizmas (Ministrų kabinetas teikdavo įstatymus Seimo prezidiumui, pastarasis perduodavo juos atitinkamoms komisijoms, o jos, pateikusios pataisas – Seimui, ir po trijų „skaitymų“ įstatymai būdavo priimami). Dėl atstovavimo Lietuvai kilusių administracinio ir ekonominio pobūdžio problemų svarstymai ir jų aptarimas Seime daugeliu atvejų buvo tik formalumas, o priimti „Skerdyklų ir mėsos priežiūros“ bei „Mėsos ir mėsos dirbinių eksporto kontrolės“ įstatymai atstovavimo Lietuvai Švedijoje ekonominių problemų dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių neišsprendė.