Audiovizualinės politinės reklamos rinkiminėse kampanijose: 2023 metų Vilniaus miesto mero rinkimų analizė

Santrauka

Audiovizualinės politinės reklamos ne tik išryškina kandidatų stiprybes, bet ir leidžia kritikuoti oponentus pasitelkiant negatyvią komunikaciją. Šių reklamų išskirtinumą taip pat lemia verbalinės ir neverbalinės komunikacijos sujungimas: kartu su tekstu vizualiai pateikiama informacija ne tik labiau įsimenama, bet ir turi stipresnį emocinį poveikį formuodama vienokį ar kitokį rinkėjų požiūrį apie kandidatus. Tad nenuostabu, jog audiovizualinės politinės reklamos jau daugiau nei 70 metų yra pagrindinis politinių kampanijų komunikacijos elementas daugelyje pasaulio šalių (ypač išsiskiria Jungtinės Amerikos Valstijos). Straipsnio tikslas – remiantis įtikinėjimo strategijas audiovizualinėje politinėje reklamoje nagrinėjančių tyrinėtojų teorinėmis įžvalgomis išanalizuoti 2023 m. Vilniaus miesto mero rinkimų kampanijos metu pagrindinių kandidatų (Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų deleguoto Valdo Benkunsko, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovo Artūro Zuoko, save išsikėlusio Mykolo Majausko, Laisvės partijos iškelto Tomo Vytauto Raskevičiaus ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovo Waldemaro Tomaszewskio) tokio pobūdžio reklamas, išryškinant negatyvumo, emocinio poveikio, simbolių naudojimo, problemų akcentavimo ir reklamos gamybos profesionalizacijos aspektus. Tyrimo rezultatai parodė, kad Vilniaus miesto mero rinkimų kampanijos kandidatų reklamose dominavo negatyvi retorika, o pačios poltinės reklamos išsiskyrė skirtingomis strategijomis ir stilistika.