Informacijos technologijos ir parlamentarų veiklos stebėjimas: Vakarų Europos patirtis

Santrauka

Informacinių komunikacinių technologijų (IKT) raida, ypač didėjanti interneto paslaugų įvairovė ir visuotinė prieiga, sudarė prielaidas aktyviam parlamentinės informacijos, o pastaruoju metu – net ir dalies parlamentinės veiklos, kėlimuisi į elektroninę erdvę. IKT imtos taikyti viešinant parlamentinę veiklą, kuriant naujus politikų ir rinkėjų bendravimo įrankius, tobulinant grįžtamojo ryšio formas. Jos pasitelkiamos renkant, apdorojant ir skelbiant įstatymų leidybos proceso dokumentaciją, atliekant jų turinio kokybinę ir kiekybinę analizę, vaizdžiai apipavidalinant jau padarytų tyrimų rezultatus ir išvadas bei pateikiant baigtinį produktą galutiniam naudotojui – politikams, ekspertams ir visiems politika besidomintiems piliečiams.

Lygiagrečiai su valdžios struktūrų vykdomu ir reguliuojamu parlamentinės informacijos publikavimu internete visame pasaulyje daugėja visuomeninių organizacijų administruojamų informacijos analizės centrų, renkančių ir savaip interpretuojančių su parlamentine veikla susijusius duomenis. Visuomeniniai centrai, užsiimantys parlamentarų darbo kontrole, pasitelkia daug skirtingų mokslo šakų – IKT, sociologijos, žurnalistikos, informacijos dizaino – metodus ir priemones. Gauti analizės rezultatai ir apibendrinimai skelbiami interneto portaluose, cituojami masinės informacijos priemonėse.

Tokio pobūdžio organizacijos bendradarbiauja tarptautiniu mastu, unifikuoja standartus, yra formuojami koordinaciniai ir edukaciniai centrai. Per beveik dešimtmetį sukauptą įdirbį atspindi susikūrę visuotinai pripažinti ir populiarūs parlamentinės veiklos stebėjimo centrai, kurių statusą pripažįsta politikai, politikos ir socialinių mokslų tyrėjai, taip pat išaugęs rinkėjų pasitikėjimas jais. Straipsnyje pristatoma tokių centrų Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, taip pat prie Europos Parlamento patirtis.