Lietuvos parlamentarai 1990–2004 metais

Authors

  • Hum. m. dr. Danutė Blažytė-Baužienė

DOI:

https://doi.org/10.51740/ps.vi2.397

Reikšminiai žodžiai:

parlamentarizmas, parlamentaro statusas, Aukšiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, Seimas, Seimo nariai, TSRS liaudies deputatai, biograma, kolektyvinė biografija

Santrauka

Straipsnyje aptariamas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vaidmuo lietuvių tautos neprievartinio išsivadavimo iš sovietinės okupacijos procese, suformuluojant juridinio ir politinio okupacijos padarinių įveikimo strategiją ir užtikrinant nuoseklų jos laikymąsi.

Glaustai apibūdinama 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo ir 1992–2004 m. trijų kadencijų Seimo struktūra, jo vadovybė, įvairių jo institucijų raida demokratinių valstybių (taip pat ir Rytų bei Vidurio Europos) patirties kontekste.

Straipsnyje siekiama nustatyti, kuo šiuolaikinis Seimas skiriasi nuo to paties pavadinimo institucijos tarpukario Lietuvoje; atskirai sugretinami Steigiamasis (1920–1922 m.) bei Atkuriamasis (1990–1992 m.) Seimai. Taip pat aptariama, kuo Lietuvos Respublikos Seimas skiriasi nuo LTSR Aukščiausiosios Tarybos – sovietinio pseudoparlamento, aptariama TSRS liaudies deputatų (1989 m. gegužė – 1990 m. kovas) statuso ir priskyrimo valstybingumo atkūrimo institucijai problema.

Straipsnyje aptariami parlamentaro statusą reglamentuojantys dokumentai, pagal prieinamus spaudos bei elektroninius informacijos šaltinius sudarytas parlamentarų sąrašas, pateikiami kai kurie statistiniai duomenys (bendras parlamentarų bei jų atstovavimo Seime kadencijų laikas, vyrų ir moterų santykis atskiruose Seimuose, kadencijos nebaigusių parlamentarų skaičius).

Palyginti nemažai vietos straipsnyje skiriama parlamentarų vardyno biogramų pateikimo klausimams: tolesniam svarstymui pateikiamos nuostatos apie tai, kokią teksto dalį turėtų užimti parlamentaro biografija, parlamentinės veiklos aprašymas, politinė, visuomeninė, kūrybinė veikla, kokia turėtų būti Seimo darbo analizės bei atskiro parlamentaro veiklos aprašymo struktūra, keliami ir individualūs sudėtingesnių biogramų atvejai.

Galiausiai apibūdinama parlamentarų vardyno reikšmė parlamentarizmo, atskirų Seimų kolektyviniams portretams bei pavienių parlamentarų biografijoms pateikti, atsižvelgiant į palyginti naujos temos – moderniojo parlamentarizmo Lietuvoje istoriją.

Atsisiuntimai

Publikuota

2004-06-01

Kaip cituoti

Blažytė-Baužienė, D. (2004). Lietuvos parlamentarai 1990–2004 metais. Parlamento Studijos, (2), 105–130. https://doi.org/10.51740/ps.vi2.397

Numeris

Skyrius

Straipsniai

Kategorijos