Apie dokumentų skelbimo svarbą

Santrauka

Recenzuojamas istorinių šaltinių rinkinys Lietuvos užsienio politikos dokumentai, t. 1: 1917–1920 metai (sud. Zenonas Butkus, Alfonsas Eidintas ir Kęstutis Kilinskas) užpildo svarbią diplomatinių šaltinių stokos spragą, kartu vykusiai įsikomponuoja į ankstesnių prof. Tomo Remeikio ir Lietuvos istorijos instituto XX a. Lietuvos valstybingumo dokumentinio paveldo publikacijų lentyną. Išsamus knygos įvadas vertingas ir kaip savarankiška Lietuvos 1918–1920 m. užsienio politikos panoraminio vaizdo kontūrus nubrėžianti studija, teikianti vertingos informacijos tyrinėtojams, studentams, istorinės atminties formuotojams, taip pat visiems, norintiems iš sąlyginai nedidelio teksto susidaryti bendrą įspūdį pristatoma istorine tema. Rengėjai atrinko 466 dokumentus, kuriuos publikavo chronologine seka su šaltinių kilmės nuorodomis: diplomatinius pranešimus, atmintines, veiklos apžvalgas ir ataskaitas, instrukcijas, notas, atsakymus į ministerijos paklausimus, susirašinėjimą konsuliniais ir rutininiais atstovybių veiklos klausimais. Leidinio sudarytojams pavyko gerai atspindėti Lietuvos tarptautinių interesų geografiją ir kaitą, išvengiant susitelkimo vien į aptariamu metu atramines santykių su Vokietija, Sovietų Rusija ir Lenkija problemas, juntama svarbi užsienio politikos ir krašto gynybos linijų sampyna. Nors galima diskutuoti dėl kai kurių dokumentų atrinkimo, leidinyje pateikiami itin svarbūs dar nepublikuoti istoriniai šaltiniai. Knygos struktūra ir sudarymo logika atliepia Europoje susiklosčiusias diplomatinių šaltinių rinkinių rengimo gerąsias praktikas. Knygos potencialą ypač sustiprino didžiųjų Lietuvos pasiuntinybių archyvų parvežimas iš užsienio, tačiau atsisakyta įveiklinti ir bibliotekų rankraštynų paveldą. Leidinys suteikia universalų ir naudingą įrankį tolesniems tyrimams, galimybę pasakoti savąją istoriją patiems, neapsiriboti tik kaimynų pasakojimais iš jų istorinės perspektyvos.