XIX a. antros pusės Rusijos slavofilų ir dešiniųjų narodnikų liaudiškumo mitologemos XXI a. pradžios Rusijos putiniškojo režimo propagandoje

Santrauka

Rusijos karas prieš Ukrainą suaktualina putiniškojo režimo propagandos „argumentų“, neva pagrindžiančių agresiją prieš suverenią valstybę, istorinės logikos ir socioideologinės semantikos tyrimus. Straipsnyje lyginamos XIX a. Rusijos inteligentų ‒ slavofilų ir dešiniųjų narodnikų (liaudininkų) bei XXI a. 1–3 dešimtmečių putiniškojo režimo propagandoje eksploatuojamos liaudiškumo sampratos, veikiančios kaip mitologemų ir ideologemų rinkinys. Keliamas slavofilų ir dešiniųjų narodnikų ideologijos istorinio ir politinio perimamumo klausimas putiniškojo režimo propagandoje, vykdomoje įvairiuose karo Ukrainoje kontekstuose. Tyrime išryškinama dviprasmybė ‒ viena vertus, nekorektiška tiesiogiai kildinti XXI a. pradžios Rusijos politinio režimo postulatų iš XIX a. Rusijos konservatyvios politinės minties (slavofilų) ir XIX a. antros pusės narodnikų ideologijos. Antra vertus, XIX a. slavofilų ir šio amžiaus antros pusės dešiniųjų narodnikų suformuluotų liaudiškumo sampratų rudimentai tebėra aktyvūs nūdienos Rusijos kultūrinėje atmintyje, kaip politinio populizmo elementai jie naudojami putiniškojo režimo propagandoje. Tad XIX a. Rusijos slavofilų ir šio amžiaus antros pusės dešiniųjų narodnikų idėjų dalinis perimamumas traktuotinas ne kaip istorinis tęstinumas tiesiogine šio žodžio reikšme, o labiau kaip politinio populizmo naudojamas vienas situacinio „tradicionalizmo“ elementų.