Seimo veiksnys formuojant Lietuvos užsienio reikalų ministerijos biudžetą ir struktūrą 1920–1927 m.

Santrauka

Straipsnyje analizuojami Užsienio reikalų ministerijos biudžeto ir etatų svarstymai Seimo plenariniuose posėdžiuose, frakcijų požiūris į ministerijos struktūros tobulinimą ir jos veiklos problemas. Nuo 1920 iki 1927 metų Užsienio reikalų ministerija nuolat keitėsi – didėjo centrinis aparatas, kūrėsi pasiuntinybės ir konsulatai, buvo tobulinama jos struktūra. Svarstant valstybės biudžetą Seime buvo aptariama ministerijos ir pasiuntinybių veikla. Seimas dažniausiai siekdavo sumažinti Užsienio reikalų ministerijos biudžetą, tačiau vėliau neretai tekdavo patvirtinti papildomų išlaidų sąmatas. Labiausiai ministerijos biudžetą siekė apkarpyti III Seimas, sumažindamas lėšas pasiuntinybėms ir konsulatams, neatsižvelgdamas į jų darbo specifiką ir reprezentacines funkcijas.