Seimo pirmininkų atsakomybės ir įsipareigojimų raiška Kovo 11-osios kalbose

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio Seimo pirmininkų – Vytauto Landsbergio ir Česlovo Juršėno – proginės kalbos, pasakytos per Kovo 11-osios minėjimus Lietuvos Respublikos Seime.

Kovo 11-oji – ypatinga Lietuvos valstybės šventė, tačiau oratoriai nesitenkina šventine retorika, jie kalba apie praeitį ir dabartį, šios dienos politinę šalies tikrovę, paliečia svarbiausius metų laimėjimus ir skaudulius, aptaria valstybės vidaus ir užsienio politiką, skatina konkrečius Seimo narių veiksmus.

Iš analizuojamų žinomų asmenybių kalbų raiškos aiškiai matyti jų pozicijos, tikslai ir siekiai, prisiimtų įsipareigojimų ir atsakomybės samprata. Pagrindinis politinių kalbų tikslas – racionaliais argumentais įtikinti adresatą tuo, kas kalbama. Nepaisant retorinės raiškos skirtumų, vienos kitos dešiniųjų vedlio replikos kairiajai ar kairiųjų – dešiniajai pusei, abu oratoriai savo kalbose formuoja ir skleidžia universaliajai auditorijai artimus idealus ir vertybes, kelia viktimizacijos klausimus, brėžia tą pačią Lietuvos geopolitinės orientacijos kryptį.