Istorija

Visi įrašai

• Drąsos atgavimas pagal Arvydą Juozaitį: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradžios prisiminimai

  Alfonsas Eidintas

  118–123

• Atsiminimai apie apsisprendimą ir naujo kelio pradžią

  Arvydas Pocius

  100-112

• Stalininis politinis rinkimų teatras (I). Tarp ideologijos ir praktikos: pirmieji pokario rinkimai Lietuvoje 1946 m.

  Vladas Sirutavičius

  25-53

• Neoklasikinio realizmo požiūris į naujausią Pirmojo pasaulinio karo kilmės istoriografiją

  Teodoras Žukas

  6-24

• Archyviniai lobynai apie kraštą, dėl kurio Lietuvoje turėta didelių iliuzijų

  Silva Pocytė

  80-87

• Parlamentinės bibliotekos vaidmuo ateities ekosistemoje kintančios strateginės paradigmos kontekste

  Arūnas Augustinaitis

  56-67

• Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – iš arti

  Vilma Bukaitė

  88-91

• Laisvėjimas: 1988 metų birželio–liepos blyksniai

  Arvydas Juozaitis

  68-79

• Rusijos revoliucija ir „Vilniaus žinių“ fenomenas 1905 metais

  Rimantas Miknys

  6-16

• Lietuvos istorijos naratyvų klausimu

  Česlovas Laurinavičius

  17-28

• Pokomunistinių visuomenių politinių-partinių sistemų evoliucija strateginės analizės požiūriu

  Kęstutis Šerpetis

  29-41

• Hierarchinis ir poliarchinis valdymas: demokratinės politinės minties svarba viešojo valdymo teorijai ir praktikai

  Saulius Pivoras

  16-30

• Archontinis neognosticizmas ir naujosios oligarchinės dinastijos

  Gintautas Mažeikis

  39–51

• Vilniaus žydų periodiniai leidiniai XIX a.: leidėjai, autoriai ir įsivaizduojami skaitytojai

  Lara Lempertienė

  8-15

• Nenuobodūs, bet ribotai naudingi Česlovo Juršėno atsiminimai

  Dovydas Matrosovas

  110-114

• Apie dokumentų skelbimo svarbą

  Vilma Bukaitė

  115-119

• Signataro bloknotas. 1988–1992 m. fragmentai

  Algirdas Kumža

  93-109

• 1945 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 1 d. Amerikos lietuvių kongresas Čikagoje ir jo reikšmė JAV lietuvių politinei veiklai

  Juozas Skirius

  92–107

• Atminties konfliktai ir bendradarbiavimas atminties politikoje: naratyvų apie istorines traumas vystymasis Lietuvoje po 1991 metų

  Dovilė Budrytė

  11–30

• Menas – pilietiniam pasipriešinimui Lietuvoje. Filmas istorijos pamokoje

  Rūta Šermukšnytė, Justina Sabonaitytė, Dalius Vinciūnas

  69–91

• Apie doros ir idealios politinės santvarkos provaizdį (Rec.: Justinas Dementavičius, Tradicijos palikimas: centro dešinės ideologinė vaizduotė Lietuvoje: monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2023. – 448 p.)

  Kęstutis Šapoka

  65–74

• Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos ir atmintys. Apie tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 90 metų jubiliejui

  Agnė Jurgelėnaitė, Darius Žiemelis

  108–118

• Demokratijos komunikacija: Baltijos šalių politinių lyderių diskursas

  Līga Romāne-Kalniņa

  49–68

• Lietuvos parlamentarizmo bibliografija: 2022 m. balandis – 2023 m. birželis

  Virgilija Beganskaitė

  119–127

• JAV lietuvių tautininkų 1944 m. vasario 5–6 d. Seimo sušaukimas ir reikšmė

  Prof. dr. Juozas Skirius

  78–108

• Liublino unijos tvarumo problema valstybės centralizacijos akivaizdoje: Lietuvos bajorijos pozicijos (tarp Ketverių metų seimo ir Gardino seimo)

  Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

  38–59

• Neparašyta istorija: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisija (pagrindiniai veiklos aspektai)

  Dr. Asta Petraitytė-Briedienė

  109–130

• „Tragedija“, bet „labai naudinga“ – Liublino unijos vertinimai naujausioje lietuvių istoriografijoje

  Dr. Gintautas Sliesoriūnas

  60–77

• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas – valstybės modernizacijos grandis (1572–1587 metai)

  Prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė

  17–37

• Lietuvos vyriausybės tremtyje organizavimas 1941–1943 m. JAV: Lietuvių tautinės tarybos įkūrimas

  Prof. dr. Juozas Skirius

  170–207

• Lietuvos Steigiamojo Seimo Seniūnų sueiga: vyresniųjų konvento veiklos gairės

  Dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė

  98–142

• Lietuvos Tarybos atstovavimas Vokietijoje. Pirmasis etapas (1917 m. rugsėjo 24 d. – 1918 m. kovo 31 d.)

  Prof. dr. Sandra Grigaravičiūtė

  31–75

• Lietuvos kariuomenė Steigiamojo Seimo rinkimų išvakarėse ir Rinkimų įstatymo pakeitimas

  Dr. Aušra Jurevičiūtė

  46–81

• Steigiamojo Seimo sukakčių minėjimų politinė potekstė 1927–1940 metais

  Dr. Artūras Svarauskas

  143–169

• Steigiamojo Seimo išrinkimas: lygių politinių teisių įsiteisėjimas valstybėje

  Prof. dr. Virginija Jurėnienė

  82–97

• Moterų judėjimo taktika IV Seimo rinkimuose

  Prof. dr. Virginija Jurėnienė

  15–30

• Lietuvos Tarybos atstovavimas Vokietijoje. Antras etapas (1918 m. kovo 31 d. – lapkričio 15 d.)

  Prof. dr. Sandra Grigaravičiūtė

  153–190

• Mykolo Sleževičiaus politinė veikla Pirmojo pasaulinio karo metais

  Doc. dr. Mindaugas Tamošaitis

  72–114

• Socialdemokratijos samprata tarpukario LSDP programiniuose dokumentuose bei partijos lyderio Stepono Kairio tekstuose

  Dr. Gintaras Mitrulevičius

  115-152

• Liudos Vienožinskaitės-Purėnienės politinė ir profesinė veikla

  Prof dr. Virginija Jurėnienė

  146-168

• Savarankiškos LKP (LDDP) dalyvavimas 1990 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose

  Doc. Dr. Mindaugas Tamošaitis

  69–104

• Liaudininkai Seimų laikotarpiu (1920–1927): keletas istoriografijos dilemų

  Dr. Danutė Blažytė-Baužienė

  140–169

• Lietuvos Tarybos (ne)atstovavimas Šveicarijoje 1917–1918 metais

  Dr. Sandra Grigaravičiūtė

  37–77

• Augustino Voldemaro veikla užsienio politikos srityje Steigiamojo Seimo laikotarpiu

  Dr. Audronė Veilentienė

  78–139

• Lietuvių konferencijos rengimas: nuo idėjos iki šimtmečio suvažiavimo

  Dr. Vilma Bukaitė

  98–122

• „Imti į savo rankas tremtinių Lietuvon grąžinimą“: Lietuvos Tarybos ir Minsko lietuvių organizacijų veikla 1918 metais

  Prof. dr. Sandra Grigaravičiūtė

  123-159

• „Dvasios pakilimo dienos“: Lietuvos valstybės švenčių transformacijos 1918–1940 metais

  Dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė

  75–97

• Steigiamojo Seimo darbai švietimo srityje: lūkesčiai ir problemos

  Dr. Audronė Veilentienė

  45–62

• Lietuvos Tarybos atstovavimas Sovietų Rusijoje 1918 metais

  Prof. dr. Sandra Grigaravičiūtė

  11–44

• Seimų požiūris į karių socialinį aprūpinimą 1920–1939 m.

  Dr. Aušra Jurevičiūtė

  115–144

• Prezidentas Kazys Grinius kitų Lietuvos prezidentų Antano Smetonos ir Aleksandro Stulginskio veiklos kontekste

  Doc. Dr. Mindaugas Tamošaitis

  121–135

• Valstiečių liaudininkų vaidmuo Steigiamajame Seime (1920–1922 m.) ruošiant demokratinės santvarkos Lietuvoje pagrindus

  Dr. Danutė Blažytė-Baužienė

  58–89

• Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: opozicijos vienijimosi pradžia

  Dr. Audronė Veilentienė

  136–167

• Kazio Griniaus politinės etikos ir praktikos bruožai 1920–1926 m.: didelė asmenybė mažoje politikoje

  Dr. Algimantas Kasparavičius

  90–120

• LDK pasiuntiniai į abiejų Tautų Respublikos 1740 m. Seimą

  Andrejus Macukas

  112–132

• Kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos parlamentarizmas atskleistas šiandieniuose istorijos vadovėliuose?

  Dr. Nelė Kostinienė

  94–110

• Neįvykęs referendumas dėl Konstitucijos keitimo 1927–1928 m.: viena galima nesėkmės paaiškinimo versija

  Doc. dr. Saulius Kaubrys

  58–72

• Seimo institucijos svarba lietuvių tautai XX a.

  Doc. dr. Mindaugas Tamošaitis

  16–32

• Ar mokykliniai vadovėliai ugdo demokratinio parlamentarizmo šalininkus? Lietuvos moderniųjų laikų parlamentarizmas 9–12 klasių istorijos vadovėliuose

  Dokt. Algis Bitautas

  111–144

• Šauliškasis aspektas Lietuvos parlamentarizmo istorijoje: Steigiamojo Seimo atvejis

  Dokt. Mindaugas Nefas

  73–93

• Lietuvos valstybės santvarkos reformų idėjos autoritarizmo laikotarpiu

  Dr. Artūras Svarauskas

  33–57

• Politinio atstovavimo problema Lietuvos (valstybės) taryboje (1917–1920)

  Prof. habil. dr. Mindaugas Maksimaitis

  14–37

• „Kova eina, ji eis iki Seimas bus sušauktas“: Mykolo Sleževičiaus požiūris į Lietuvos autoritarinį valdymą 1926–1940 m.

  Dr. Mindaugas Tamošaitis

  65–84

• Seimo veiksnys formuojant Lietuvos užsienio reikalų ministerijos biudžetą ir struktūrą 1920–1927 m.

  Dr. Audronė Veilentienė

  85–110

• Mažasis Seimas Lietuvos parlamento istorijoje

  Prof. habil. dr. Mindaugas Maksimaitis

  45–64

• Baltarusiai Lietuvos Valstybės Taryboje 1918–1920 metais

  Dr. Tomasz Błaszczak

  98–118

• Švietimo laikų prancūzų mąstytojų įtaka tautos sampratai 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijoje

  Arnaud Parent

  119–133

• Socialdemokratų santykis su Lietuvos (Valstybės) Taryba 1918 m.: nuo Vasario 16-osios Akto priėmimo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos

  Gintaras Mitrulevičius

  91–135

• Valdemaras Vytautas Čarneckis: kelias į Steigiamąjį Seimą ir diplomatinio darbo pradžia

  Dr. Audronė Veilentienė

  48–74

• Lietuvos ir Turkijos istoriniai ryšiai: Mustafos Kemalio Atatiurko ir Lietuvos Prezidento Antano Smetonos laiškai

  Doc. dr. Galina Miškinienė

  36–50

• Socialdemokratai Steponas Kairys ir Mykolas Biržiška Lietuvos tarybos darbe: santykis su Vasario 16-osios akto priėmimu

  Gintaras Mitrulevičius

  62–104

• Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais

  Dr. Audronė Veilentienė

  105–133

• II Seimo požiūris į santykius su Didžiąja Britanija

  Dr. Audronė Veilentienė

  11–28

• Vilniaus seimelio pasiuntiniai Abiejų Tautų Respublikos Seime 1717–1793 m.: statusas ir parlamentinio aktyvumo formos

  Dr. Robertas Jurgaitis

  29–49

• Socialdemokratų santykis su Lietuvos Respublikos demokratizacijos procesu Steigiamojo Seimo darbo metu 1920-1922 m.

  Gintaras Mitrulevičius

  79–124

• Lyderio problema parlamentinėje valstybėje. Seimo frakcijų vadovai parlamentinės krizės laikotarpiu 1926 m.

  Audronė Žemaitytė-Veilentienė

  30–51

• Amerikos lietuvių tarybos XX a. 5 dešimtm. vizija – išlaisvinta Lietuva: tarp seiminės ir prezidentinės respublikos

  Dr. Juozas Banionis

  120–132

• Savanorių kūrėjų vienijimosi idėjos įgyvendinimas 1926 metų rudenį

  Aušra Jurevičiūtė

  87–106

• Trečiojo Seimo užsienio politika: tarp iliuzijų ir pragmatizmo

  Algimantas Kasparavičius

  52–72

• Visuomenės pasirinkimas: kodėl (pra)laimėjo III Seimas

  Dr. Danutė Blažytė-Baužienė

  9–29

• JAV lietuvio Leonardo Šimučio parlamentinės veiklos bruožai 1926–1927 metais

  Prof. dr. Juozas Skirius

  107–119

• Demokratijos „išdavimo“ pamoka Lietuvos valstiečių liaudininkų partijai

  Mindaugas Tamošaitis

  73–86

• 1558–1570 metų Livonijos karas ir LDK visuotinių Seimų veikla

  Andrej Januškevič

  9–28

• Seimo veiksnys Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Lietuvių tautininkų sąjungos santykiuose (1920–1926 m.)

  Mindaugas Tamošaitis

  29–52

• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių veikla Abiejų Tautų Respublikos Seimuose 1733–1736 metų politinio-karinio konflikto metu

  Domininkas Burba

  9–42

• Parlamentarizmo ir politinės kultūros problemos Lietuvoje 1920–1926 metais

  Dr. Algimantas Kasparavičius

  43–70

• Apmąstymai apie Didžiojo Vilniaus Seimo reikšmę

  Dr. Joachimas Tauberis

  9–21

• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai paskutiniajame Abiejų Tautų Respublikos Seime. Politinio pasirinkimo problema

  Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

  79–106

• Tarp istorinės ir etnografinės Lietuvos: ar buvo bandyta ieškoti Lietuvos autonomijos formulės 1905 metais?

  Dr. Rimantas Miknys

  48–64

• Lenkų visuomeninis politinis judėjimas Baltarusijos ir Lietuvos žemėse prieš 1905–1907 metų revoliuciją ir jos metu

  Dr. Ales Smaliančiuk

  22–35

• Parlamentas ir naujų istorijos specialistų kelias į Vytauto Didžiojo universitetą 1930–1940 metais

  Valdas Selenis

  107–126

• 1905 metų revoliucijos sovietinė lietuviškoji istoriografija ir „tautų draugystės“ ideologema

  Dr. Darius Staliūnas

  65–78

• Lietuvių tautos solidarumo raiška 1905 metais

  Prof. habil. dr. Antanas Tyla

  36–47

• Tautinių mažumų dalyvavimas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą 1920–1926 m.: kiekybinių charakteristikų projekcija

  Saulius Kaubrys

  125–143

• Kultūrbolševizmas Lietuvoje XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Režimas prieš parlamentarizmą: legalios galimybės sovietinei propagandai skleisti

  Mindaugas Tamošaitis

  90–124

• Atstovavimo Lietuvai Skandinavijos šalyse problemų svarstymai Lietuvos Respublikos Seime 1920–1927 metais

  Sandra Grigaravičiūtė

  33–51

• Kultūrbolševizmas Lietuvoje XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Režimas prieš parlamentarizmą: „penktosios kolonos“ telkimo pradžia

  Mindaugas Tamošaitis

  52–76

• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.

  Rimvydas Petrauskas

  9–32

• Lietuvos parlamentarai 1990–2004 metais

  Hum. m. dr. Danutė Blažytė-Baužienė

  105–130

• „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parlamentarų (XV–XVIII a.) biografinis žodynas“: problemos iškėlimas

  Domininkas Burba, Robertas Jurgaitis, Deimantas Karvelis, Žydrūnas Mačiukas, Raimonda Ragauskienė, Aivas Ragauskas

  18–61

• Parlamentarizmo I Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.) bruožai

  Liudas Truska

  62–93

• Lietuvos parlamentarų biografinio žodyno projektas: turinio koncepcija

  Aivas Ragauskas, Liudas Truska

  3–17

• Pogrindinės bei alternatyviosios spaudos raida ir vaidmuo (1944–1987 m.)

  Doc. dr. Arvydas Anušauskas

  61–68

• Parlamentarizmo idėja ir okupuotos Lietuvos valdymo sistema 1940–1991 m.

  Nijolė Maslauskienė

  36–54

• Parlamentarizmo idėja antinacinio pasipriešinimo kontekste

  Dr. Sigitas Jegelevičius

  55–60